Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja pokyčius – kaip atrodys sporto rėmimas? Dalinamės Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidento Karolio Ramoškos mintimis.

Techninio sporto rėmimas
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug diskusijų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymo keisti papildomų lėšų paskirstymo tvarką. Kai kurios sporto federacijos tam aktyviai prieštarauja. Mano pozicija aiški – palaikau ministerijos iniciatyvą. Ir štai kodėl. Pažvelkime į 2026 metų valstybės aukšto meistriškumo sporto finansavimo pasiskirstymą:
Individualiosioms, dvikovinėms ir kitoms sporto šakoms – 70,12 %
Komandinėms sporto šakoms – 28,36 %
Techninėms sporto šakoms – vos 1,52 %
Sportininkų rėmimas
Dar įdomesni skaičiai, kai palyginame, kiek valstybės finansavimo tenka vienam į finansavimo vertinimą įskaitytam sportininkui:
Šiuolaikinė penkiakovė – 9 251 €
Biatlonas – 8 156 €
Plaukimas – 4 432 €
Krepšinis – 2 048 €
Rankinis – 267 €
Tinklinis – 258 €
Futbolas – 130 €
Automobilių sportas – 106 €
Tai reiškia, kad šiuolaikinėje penkiakovėje vienam įskaitytam sportininkui tenkantis valstybės finansavimas yra maždaug 71 kartą didesnis nei futbole!
Žinoma, sporto šakų specifika, išlaidos ir sportininkų apskaitos principai skiriasi. Tačiau tokie skaičiai verčia susimąstyti.
Ir čia svarbiausia suprasti vieną dalyką – ministerija niekam nesiūlo mažinti jau skirto finansavimo!
Niekas nekeičia ir pagrindinių finansavimo kriterijų. Siūloma tik papildomas, metų pabaigoje galinčias atsirasti lėšas paskirstyti kryptingiau, kad jau egzistuojantis finansavimo disbalansas netaptų dar didesnis.
Aš gerbiu kiekvienos sporto šakos pasiekimus, olimpinius medalius ir sportininkų darbą. Tačiau ar tikrai teisinga, kad papildomi valstybės pinigai ir toliau būtų skirstomi taip, kad didžiausią finansavimą gaunančios sporto šakos dar labiau didintų savo atotrūkį nuo kitų?
Valstybės sporto politika turi būti orientuota į visos sporto sistemos stiprinimą, o ne tik į jau stipriausių pozicijų išlaikymą.
Lietuvai reikia stiprios penkiakovės, plaukimo ir lengvosios atletikos. Bet lygiai taip pat reikia stipraus futbolo, krepšinio, rankinio, tinklinio, automobilių, motociklų, aviacijos ir vandens motorinio sporto.
Todėl manau, kad ministerijos iniciatyva yra žingsnis link labiau subalansuoto Lietuvos sporto finansavimo.
Niekas neturi prarasti to, kas jam jau skirta. Tačiau papildomos valstybės lėšos turi padėti mažinti atotrūkį, o ne jį dar labiau didinti.
Sportas Lietuvoje yra daug daugiau nei kelios sporto šakos.
*Duomenų šaltinis – Nacionalinė sporto agentūra, 2026 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo duomenys. Vienam sportininkui tenkančios sumos apskaičiuotos pagal pirminėje NSA infografikoje pateiktą finansavimą ir įskaitytų sportininkų skaičių; jos nėra tiesioginės išmokos sportininkams.
Nori pasidalinti savo informacija apie savo veiklą ar pasiekimus? Ieškote galimybių pranešti apie savo produktą ar paslaugas drifto bendruomenei? Parašyk mums emailą arba žinutę į driftas.eu instagramą ar Facebooką.
Visi artimiausi drifto renginiai: https://driftas.eu/events/. Driftas.eu instagramas ir Facebookas.




